Kaip išsirinkti alyvuogių aliejų?

2012 kovo 7 admin Verta žinoti

Alyvuogiu_aliejus_alyvuoges

Parduotuvėje renkantis alyvuogių aliejų, verta būti kritiškam. Nes tik kokybiškas aliejus yra naudingas sveikatai. Į ką verta atkreipti dėmesį: butelio formą ir aliejaus spalvą, kainą, aromatą ar etiketę?

Butelis

Vien pagal paties aliejaus spalvą apie kokybę nieko nenuspręsime. Nesusiviliokite išskirtinai patrauklia butelio forma – tai gali būti tik rinkodaros gudrybė.

Kaina

Didžiausia kaina nebūtinai susijusi su geriausia kokybe. Vienas brangiausių pasaulyje alyvuogių aliejų iš Šveicarijos kainuoja apie 60 už 0,5 l butelį (per metus pagaminami tik 999 numeruoti buteliai), tačiau kritikai replikuoja, kad gamintojas etiketėje nenurodęs jokių kokybę patvirtinančių cheminės analizės duomenų.

Vokietijoje 2009 m. gegužį ištyrus 25 alyvuogių aliejaus rūšis, tarp brangiausių buvo aptikta ir tokių, kurių kokybė – nepakankama.

Bet už geresnį aliejų visada verta sumokėti keliais eurais daugiau.

Aromatas

Jei įmanoma, geriausia būtų prieš perkant pauostyti ir paragauti. Kai aliejus geras, jis pirmiausia kvepia šviežiomis alyvuogėmis, antrame plane jaučiamas ir šviežios žolės, jaunų pomidorų arba prinokusių obuolių aromatas.

Etiketė

Būtinai perskaitykite joje pateiktą informaciją ir atkreipkite dėmesį į:

  • aliejaus gamybos būdą;
  • procentinį rūgšties kiekį;
  • aliejų pagaminusią šalį ir įmonę;
  • galiojimo laiką.

Jei etiketėje rašoma „Extra virgin” (arba „Extra vergine”, „Vierge extra”) – tai geriausios kokybės aliejus, be priedų ir konservantų, nerafinuotas ir neturintis skonio defektų.

Užrašai „Оlive oil”, „Pure olive oil”, „Extra light olive oil”, „Light olive oil” reiškia, kad prieš jus – rafinuotas žemesnės kokybės aliejus. Be ypatingo skonio ir aromato. Pasitaiko, kad skonio ir aromato pagerinimui į jį pripilta  geresnės kokybės „Extra virgin” (iki 15 proc.).

Pomace oil” – rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus su prasčiausiomis maistinėmis savybėmis, gaunamas perdirbant tai, kas liko po ankstesnių spaudimų.

Etiketėse pasitaiko frazė „šalto spaudimo aliejus”. Tai yra svarbus kokybės požymis, nes spaudžiant „karštuoju” būdu išgaunama daugiau aliejaus, bet jis būna prastesnės kokybės.  

Pagal rūgšties kiekį (jei tik jis nurodytas ant butelio) taip pat galima spaliejus_butelisręsti apie aliejaus kokybę. Kuo rūgšties kiekis mažesnis – tuo geriau. Jei ieškote tikrai kokybiško aliejaus – rūgšties kiekis turėtų neviršyti 0,8 proc.  

 

Aliejų pagaminusią šalį vieni gamintojai kruopščiai nurodinėja, kiti tik parašo pvz. „Fine Mediterranean”, kas reiškia, kad gali būti sumaišyti aliejai iš skirtingų Viduržemio jūros regiono šalių. Gurmanai, žinantys, kad itališko aliejaus skonio savybės skiriasi nuo, tarkim, graikiško, rinksis tą, ant kurio etiketės ir bus nurodyta: „Italijos produktas”, „100 proc. itališkas” ar pan.

Jei etiketėje nurodytas konkretus gamintojas – tokiu produktu galima pasitikėti labiau. Kai parašytas tik išpilstytojas arba importuotojas – vertinkite atsargiau, nes „Išpilstyta Italijoje” negarantuoja, kad aliejus pagamintas Italijoje iš itališkų alyvuogių. Geras produktas būna ir pagamintas, ir išpilstytas toje pačioje šalyje. Beje, nuo 2009 m. liepos 1 d. pagal ES reikalavimus ant etiketės privaloma nurodyti kilmės šalį.

Gerai, jei itališko, ispaniško, graikiško ar portugališko aliejaus etiketėje rasite užrašą „D.O.P.” (ant prancūziško aliejaus tą patį atitinka „A.O.C.”) – tai reiškia, kad pagamintas iš alyvuogių, išaugintų ir perdirbtų konkrečioje griežtai apibrėžtoje vietovėje, kontroliuojamoje valstybės. Tai jau kokybės garantas.

Straipsnis iš: http://gurmanas.blogas.lt/


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *